Nerimas dėl santykių, įtampa bendraujant, nepatenkinti lūkesčiai ir pyktis – visą tai mus lydi visą gyvenimą. Ar gimstame mokėdami valdyti tarpasmeninius konfliktus? Atsakymas būtų – NE. Labai svarbu MOKYTIS VALDYTI KONFLIKTUS, nes ne visi įgimti ir evoliucijos padiktuoti konfliktų valdymo būdai tinka, ne visada impulsyvus, automatinis elgesys yra pateisinamas socialinėje aplinkoje. Sutikite su tuo, kad žmogaus gyvenimas yra kitoks nei gyvūno laukinėje gamtoje, todėl žmogus turi ir elgtis kitaip, nei laukinis gyvūnas.
Keletas patarimų, kurie yra pagrindas siekiant gerų santykių namuose ir darbe, bendraujant su įvairiais žmonėmis, tame tarpe ir tais, kurie mums ne visada yra malonūs ar patogūs.
- Lavinkime gebėjimą stebėti gyvenimo įvykius ir kitus žmones nevertindami jų, kaip „gerų ar blogų“. Gebėjimas nevertinti, o tik stebėti lyg iš šalies, yra aukščiausia žmogaus mąstymo forma. Ši savybė būdinga išskirtinai žmogui.
- Atsakykite į klausimą, kokio rezultato tikitės, koks kito žmogaus elgesys jums būtų malonus ir norimas, kaip turėtų išsispręsti konfliktas, kad pasijustumėte gerai. Įsitikinkite, ar tikrai to norite, tai galite padaryti uždavę sau klausimą – kai tai įvyks, ar aš nusiraminsiu, ar tikrai pasijusiu geriau, ar mūsų santykiai taps geresni?
- Valdykite norą nubausti ir apkaltinti. Atminkite, kad konflikto metu mes dažnai kaltiname kitą asmenį ir norime jį nubausti įskaudindami ar neduodami kažko to, ko jam reikia. Tai nėra teisinga, nes kiekviename teisme visada yra ne tik prokuroras, bet ir advokatas. Būdami teisėjais, išklausykite ne tik savo vidinį „kaltintoją“, bet ir išgirskite kito asmens „advokatą“, t. y. įsiklausykite, ką jums sako, kaip pateisina savo elgesį ar kokiais poreikiais argumentuoja savo lūkesčius kitas žmogus.
- Ką bedarytumėte ar besakytumėte, norėkite pagerinti situaciją.
- Norėkite išsaugoti santykius ir, prieš kažką pasakant ar padarant, atsakykite sau, ar tai padės išsaugoti santykius, ar žmogus po to norės tęsti bendravimą ar, jei tai klientas, pagerės bendradarbiavimas.
- Išsakykite savo jausmu be kaltinimų ir asmeniškumo, t. y. pradėkite pokalbį nuo situacijos apibūdinimo ar faktų pasakymo bei paaiškinkite, kaip jaučiatės ir kodėl taip jaučiatės esant šioms aplinkybėms.
- Atsiminkite, kad jūsų mintys nėra statistika ar moksliniais tyrimais pagrįsti faktai – tai yra tik jūsų sugalvoti teiginiai, kuriuos grindžiate asmenine ir sau priimtina patirtimi ir įsitikinimais, kurie nebūtinai yra visuotinai pripažinti ir teisingi.
- Leiskite iki galo kitam asmeniui pasisakyti, ką jis galvoja šiuo klausimu, ko nori. Išklausykite ir pasistenkite (tam reiks pastangų ir proto pagalbos) suprasti, apie kokius savo poreikius kalba kita pusė, kas neramina, ko ji bijo. Kai išklausysite iki galo, ramiai ir nevertinant, kaip rodo daugelio tyrėjų ir praktikų patirtis, pasirodys, kad kita pusė yra žmogus, kuris nenori jums pakenkti. Paaiškės, kad kitas žmogus tik nori patenkinti savo poreikius, kaip ir jūs, todėl jūs galite tartis, diskutuoti, ieškoti kompromisio arba atrasti naujus sprendimus kartu.