„Aš viską suprantu. Tik kodėl man vis tiek nepavyksta?“

Turbūt kiekvienas bent kartą gyvenime esame sau taip pasakę. Ir vis dėlto... po kelių dienų vėl grįžtame prie to paties.

 

Žinome, kad reikėtų mažiau atidėlioti.

Žinome, kad nereikėtų taip jautriai reaguoti į kritiką.

Žinome, kad pyktis problemų neišsprendžia.

Žinome, kad reikėtų anksčiau eiti miegoti.

 

Kodėl nieko nedarome, nors žinome?

Ilgą laiką buvo manoma, kad žmogui pakanka suprasti savo problemą ir jis pasikeis. Tačiau pastarųjų dešimtmečių psichologijos ir neuromokslo tyrimai rodo, kad keisti elgesį yra daug sudėtingiau ir tik žinių ar supratimo nepakanka.

Psichologai net turi tam pavadinimą – „žinojimo ir veikimo atotrūkis“ (knowledge–action gap). Tai reiškinys, kai žmogus puikiai žino, ką reikėtų daryti, tačiau realiose situacijose pasirenka visai kitokį elgesį.

 

Pagalvokite apie kelias situacijas:

• Patyręs vadovas žino, kad perdėta kontrolė mažina darbuotojų iniciatyvą. Tačiau ir toliau viską kontroliuoja.

• Tėvai supranta, kad rėkimas vaikui nepadeda. Tačiau po sunkios dienos balsas vėl pakyla.

• Partneris ar partnerė suvokia, kad santykiai jau seniai nebedžiugina. Tačiau nieko nekeičia.

• Žmogus žino, kad nuolatinis nerimas problemų neišsprendžia.

 

Tačiau mintys ir vėl sukasi tuo pačiu ratu.

Ar tai reiškia, kad trūksta valios? Dažniausiai – ne.

Mūsų smegenys nuolat prognozuoja, kas nutiks ateityje ir remiasi ankstesne patirtimi, t.y. praeitimi. Todėl pažįstamas elgesys dažnai atrodo saugesnis nei naujas, net jeigu jis jau seniai nebepadeda ar net kenkia. Būtent todėl vien patarimai, motyvacinės citatos ar frazė „tiesiog susiimk“ retai sukuria ilgalaikį pokytį.

 

Daniel Kahneman aprašė, kad didelė dalis mūsų sprendimų gimsta greitojoje, automatinėje mąstymo sistemoje. Dažnai pirmiausia sureaguojame, o tik vėliau bandome logiškai paaiškinti savo elgesį. Aaron T. Beck atskeidė, kad vien suprasti savo mintis nepakanka. Pokytis prasideda tada, kai žmogus mokosi naujų mąstymo ir elgesio būdų realiose situacijose.

 

Steven C. Hayes pabrėžia dar vieną svarbią mintį – žmonės dažnai laukia motyvacijos. Tačiau dažniausiai motyvacija atsiranda jau pradėjus veikti.

Pokytį kuria nauja patirtis, kurią smegenys po truputį pradeda atpažinti kaip saugią. Todėl šiandien vietoj klausimo „Kodėl man nepavyksta?“ siūlau paklausti savęs: „Koks būtų vienas mažas žingsnis, kurį galiu padaryti šiandien, net jeigu dar nesijaučiu visiškai pasiruošęs?“ Kartais būtent nuo tokio mažo žingsnio prasideda didžiausi gyvenimo pokyčiai.

 

Ar Jums yra buvę, kad žinojote ką daryti, norėjote, bet nedarėte, tačiau kažkokiu momentu ėmėtės veiksmo? Gal galite pasidalinti, kas Jus paskatino daryti?