Kodėl vien darbuotojo valios ir pastangų nepakanka norint pasiekti kokybę ir neperdegti?

 

Noriu pasidalinti mintimis, kurios manau yra svarbios galvojant apie darbo našumą ir darbuotojų sveikatą. Tema gimė po mokymų ir individualių vadovų konsultacijų.

Dažnai, kai darbuotojas neatlieka darbų laiku, dirba paviršutiniškai ar vengia atsakomybės, kaltiname patį darbuotoją ir pamirštame, kad šalia konkretaus žmogaus visada yra jo kolegos, vadovas bei organizacijos kultūra. Darbuotojas, kolegos, vadovas ir organizacija daro įtaką vieni kitiems ir veikia kaip viena sistema.

Tyrimai rodo, kad, kai darbuotojas ilgai dirba be poilsio ir susikaupęs, kontroliuoja emocijas ypač išgyvendamas konfliktus ar neteisingumo jausmą,  negali pailsėti, nes reikia „viską suspėti“ ir nuolat prisitaiko prie besikeičiančių reikalavimų, jo įsitraukimas ir noras viską atlikti gerai, laikui bėgant ima mažėti. Nejučia darbuotojas ima pervargti, po truputį mažėja įsitraukimas, atsiranda daugiau atidėliojimų, pamiršimų, konfliktų darbe ir namuose bei cinizmo.

Jei esate vadovai ar būna taip, kad pasakote: „pasistenk dar labiau“, „čia taip reikia“, „tu pats sau susidėliok prioritetus“... O darbuotojas vis nedaro, atsikalbinėja, pyksta... - siūlau stabtelti ir be savęs ar kitų kritikavimo atsakyti į klausimą:

Koks yra mano kasdieninis grįžtamasis ryšys - kokybės kontrolė ar papildomas išteklius, pagalba darbuotojui?

Geras grįžtamasis ryšys yra labai paprastas ir atsako į kelis klausimus: kas atliekama gerai, ką būtina pakoreguoti ir kur yra prioritetai.

Daugumos praktikų ir mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad grįžtamojo ryšio poveikis darbuotojo darbui priklauso nuo to, į ką nukreipiamas darbuotojo dėmesys. Kai nuolatos kalbame apie klaidas ar trūkumus – pervargstama daug greičiau, lyginat su tuo, kai kalbame apie pasiekimus ir galimą pažangą.

Vadovas turi galimybę ne tik kartu su darbuotoju siekti rezultato, bet ir kurti sąlygas, kuriose žmogus gali tą rezultatą pasiekti nepervargdamas.

Ką konkrečiai gali padaryti vadovas?

1.      Aiškiai įvardyti prioritetus.

Darbuotojas praranda daug energijos ir pervargsta, kai visos jo užduotys tampa vienodai svarbios. Tai gali paskatinti svarbiausių užduočių atidėliojimą. Tada darbuotojas atlieka mieliau rutininius, bet mažiau reikšmingus darbius.

Prieš teikiant grįžtamąjį ryšį, pirmiausia, vadovui svarbu sau atsakyti į klausimą: kas šiuo metu yra svarbiausia mūsų skyriui ar visai organizacijai? Tuomet padėti darbuotojui pagal tai susiplanuoti darbus.

2.      Teikti grįžtamąjį ryšį darbo eigoje.

Tai ne tik pokalbis leidžiantis laiku pastebėti klaidas, bet ir galimybė pasidžiaugti jau pasiektais rezultatas kasdieninėje veikloje. Pasiekimų įvardinimas labiau motyvuoja, nei klaidų aptarimas ir pastovus jų taisymas.

3.      Kalbėti apie konkretų veiksmą ir nesudaryti jausmo, kad kritikuojamas pats darbuotojas.

Vietoje pasakymų: „vėl nespėjai, „matau, kad trūksta atsakomybės“, vertėtų kalbėti tik apie patį darbą, pavyzdžiui: „matau, kad ataskaitoje trūksta šių dviejų dalių. Kaip manai ar spėsi iki rytojaus? Kokios pagalbos reikia?“

Pirmuoju atveju akcentuojama, kad pats žmogus yra neatsakingas, antruoju – aptariama konkreti situacija, tolesnis veiksmas ir reikalinga pagalba.

4.      Aptarti darbuotoju darbo krūvį - ar darbuotojas ne per didele asmeninės sveikatos kaina sumoka už pasiektą rezultatą.

Pastebėkite ar darbuotojas nedirba po darbo valandų? Ar turi galimybę atsitraukti ir atgauti jėgas? Ar darbo krūvis leidžia pasidžiaugti darbu, o gal darbas tiek „spaudžia“, kad darbuotojas pamiršo apie savo asmeninius poreikius ir gyvenimo malonumus?

Trumpalaikė įtampa gali mobilizuoti ir padėti veikti. Tačiau svarbiausias klausimas - ar po įtempto darbo darbuotojas turi galimybę atsistatyti ir grįžti į ramią darbinę būseną?

Tvari darbo kokybė atsiranda ten, kur dera darbuotojo, komandos, vadovo ir organizacijos atsakomybė. Darbuotojas valdo savo dėmesį, emocijas, įpročius ir ribas. Vadovas užtikrina aiškius prioritetus, pakankamus išteklius, palaikymą ir reguliarų, konkretų grįžtamąjį ryšį. Komanda užtikrina gerą darbo atmosferą ir bendrystės jausmą. O organizacija garantuoja procesus ir išteklius.

Pastangos padeda žmogui pasiekti rezultatą. Tačiau geras grįžtamasis ryšys padeda jį pasiekti kokybiškai ir neperdegti.

O kaip yra jūsų organizacijoje – grįžtamasis ryšys dažniau padeda darbuotojui geriau dirbti ar tampa dar vienu reikalavimu, kurį reikia atlaikyti?

(1) Apie grįžtamąjį ryšį ir perdegimą | LinkedIn

#Vadovavimas #Lyderystė #KonfliktųValdymas #DarbuotojųGerovė #PerdegimoPrevencija.