Vega Dikčienė
Pavydas ir pavyduliavimas

Taip keistai susiklostė aplinkybės, kad per paskutinius metus, teko nemažai mokymų metu kalbėti ir konsultuoti pavydo darbe ir pavyduliavimo asmeniniuose santykiuose tema. Šiame straipsnyje daugiau kalbėsiu apie pavyduliavimą, tačiau pradžioje trumpai užsiminsiu ir apie pavydą darbe.

Atskirkime šias dvi sąvokas:Pavydas – tai noras turtėti materialinius dalykus arba galią, karjerą, pasiekimus, kuriuos turi kitas asmuo. Dažnai pavydas yra lydimas neapykantos jausmo, noro kerštauti, atimti, pakenkti, sunaikinti...

Pavydas yra ypatingai daug žalos darbe padarantis jausmas, kai vietoje darbo kartu, bendrų tikslų siekimo ir apjungimo kiekvieno darbuotojo gebėjimų, yra siekiama sutrukdyti tam, kuris „daugiau/geriau turi“. Pavydą galime pažinti iš kūno pojūčių – tai viso kūno įtampa, stipriai sučiauptos lūpos, skausmas skrandžio duobutėje.Ilgą laiką trunkantis pavydas yra labai pavojingas, nes jis „aptemdo protą“, skatina apkalbas, atvirus ar užslėptus konfliktus, patyčias ir tai gali privesti iki nepagalvotų sprendimų. Įsivaizduokime kas nutinka, kai, pavyzdžiui, vadovas ima pavydėti savo darbuotojui, kad jis važinėja geresne mašina arba turi ypatingus gebėjimus tam tikroms užduotims atlikti? Tai gali sukelti norą pažeminti pavaldinį arba tyčia nepagirti, nepastebėti pasiekimų ir pan. O jei kolega kolegai pavydi? Tai apkalbų ar patyčių neišvengsime.

Pavyduliavimas – tai dažniausiai asmeniuose santykiuose sutinkamas išgyvenimas, kai bijome prarasti mylimą žmogų, galvojant, kad jis pamils kitą asmenį ir mus paliks. Pavyduliavimas visada apima daugiau negu du asmenis. Gali būti, kad realybėje jokio trečio asmens nėra, tačiau pavyduliaujantis jį sugalvoja ir įtiki lyg jis būtų.Pavyduliavimas, kai jis nesuvaldomas, visada auga ir plečiasi. Nesiimant jokiu priemonių, pavyduliavimas, kaip tas slibinas, didėja – vieną galvą nukirtus (įsitikinus, kad viskas gerai), nedelsiant užauga kita galva (randami kiti dalykai, kurie vėl skatina pavyduliavimą).Pavyduliaujančio neveikia jokie argumentai, faktai ar įrodymai, jis visą laiką siekia „pasitikrinti“ – tai lyg proto netekusio žmogaus elgesys, kuris nieko negirdi, nemato ir tiki savo galvoje girdimomis, paties sukurtomis arba kito asmens tyčia subtiliai papasakotomis istorijomis. Mano močiutė sakydavo, kad „žmogų apsėdo velnias, kuris kusina (liet.k. pakursto) tam, kad nebūtų jo gyvenime laimės“. Apie pavyduliavimą ir proto netekimą mes skaitome daug kurinių, vienas iš ryškiausių yra Otelas, kuriame labai aiškiai galime matyti, kaip laimingą porą išskiria pavyduolio pakurstymas suabejoti ištikimybe.

Pavyduliaujančio žmogaus dažniausiai stebimas elgesys (pabandžiau surašyti stiprėjimo tvarka):• Priekaištauja, kad su kažkuo daugiau bendravo "negu reiktų" ar ne tuo laiku grįžo namo, per daug bendrauja su draugais ar į kažką per daug meiliai pažiūrėjo. Visi priekaištai yra „iš piršto laužti“, tačiau pat pavyduliautojas jais šventai tiki.• Nepaiso kito asmens interesų ir neleidžia turėti asmeninės erdvės, todėl šiuo atveju kalbėti apie tikrą, nuoširdžią, palaikančią meilę būtų ironiška. Tai nėra meilė – tai yra savanaudiškumas ir egocentrizmas, kurio šaknys dažniausiai yra vaikystėje arba atsirado po patirtų stiprių išgyvenimų, kai prieš tai buvęs partneris paliko ar išdavė.• Draudžia bendrauti. Pavyduliautojas geriausiai jaučiasi, kai jo antra pusė niekur neina, su niekuo nesikalba telefonu, t.y. sėdi namuose.• Persekioja. Palaipsniui persekiotojas ima kontroliuoti visą savo savanaudiškos meilės objekto aplinką, reguliuoja kada ir kur eiti, kur dirbti su kuo pietauti. Nors objektyvių faktų, įrodančių kito asmens neištikimybę ar susidomėjimą kitu asmeniu nėra, tačiau pavyduliautojas imasi persekiojimo veiksmų. Pavyzdžiui, atvirai ateina pasižiūrėti su kuo jo meilės objektas kavą geria arba slapta stebi kada ir kur jis/ji lankosi. Šiai dienai, tokiai destrukcijai vystytis labai padeda visi sekimo apartai ir programėles.• Teikia įvairias paslaugas, kurių niekas neprašo. Pavyzdžiui, neleidžia iš darbo grįžti savarankiškai – visada atvažiuoja pasiimti, pats/pati eina į parduotuvę, kad mylimasis ar mylimoji, nesutiktų kitų asmenų. Visą tai yra pateikiama, kaip malonė ar geradarystė, tačiau tokie veiksmai labai riboja kito asmenis pasirinkimus ir laisvę.• Gąsdina. Gąsdinimai gali būti įvairūs – tai savęs žalojimas, gąsdinimas, kad nusižudys, jei jį paliks arba gąsdinimas, jog nužudys kitą asmenį. Atminkime, kad tai yra labai pavojinga, nes bet koks gąsdinimas gali virsti realiu veiksmu.• Imasi smurtinių veiksmų. Gali sugadinti labai brangius daiktus kito asmens arba imtis fizinės prievartos ar fizinio smurto. Būkite atsargūs - tai rimta ir pavojinga!

Jei skaitant pažinote save ar savo antrą pusę, jei pavydite ar pavyduliaujate, atminkite, kad tai tikrai sugadins santykius - tokie santykiai neturi jokios ateities. Jei pavyduliaujate, bet dar santykiai nesugriuvę - pradėkite dirbti su savimi ir palikite ramybėje savo meilės objektą. Užduotis - išmokti mylėti, pasitikėti ir kurti tvarius, pagarbius, suteikiant asmeninės erdvės vienas kitam santykius.

Pradžiai stabtelkite ir pripažinkite sau, kad jau gan toli pažengėte priekaištaudami ar persekiodami. Pripažinkite, kad kitas žmogus nėra ir niekada nebus Jūsų nuosavybė, todėl vienintelis dalykas, kuris gali padėti išsaugoti santykius yra pasitikėjimas ir suteikimas asmeninės erdvės (nebūtinai tai bus taip kaip Jūs norite ir tai yra teisinga).

Imkitės veiksmų pastebint savo mintis, leiskite sau jomis suabejoti ir, kai tik išgirdote „velnio kusinimą“, sakykite STOP.Pradėkite daugiau rūpinti savimi, savo pomėgiais. Atraskite daugiau malonių gyvenimo akimirkų vietoje to, kad nuolatos galvoti apie tai, kas kursto pavyduliavimą.

Jei taip nutiko, kad nebegalite sustoti, o jūsų antra pusė nebenori su Jumis bendrauti – pasiimkite bendravimo atostogas ir 2 savaites, o dar geriau visą mėnesį, nebendraukite, pabūkite atskirai, atvėskite. Tai bus labai geras laikas padirbėti su savimi. Ir žinoma, ieškokite profesionalios pagalbos, nes po tu kelių savaičių galite su dar didesniu trenksmu tęsti pavyduliavimą lydinčius veiksmus.